Akys užmerktos – bet tai nėra miegas.
Pusė veido dar žmogiška, dar trapi; kita pusė jau pradėjo skilti į šviesą, į geometriją, į tai, kas niekada nesako „aš“. Kažkas pereina iš vieno sluoksnio į kitą be susitikimo, be paskutinio žvilgsnio atgal.
Tai vyksta tyliai, beveik mandagiai – tarsi viskas būtų sutarta seniai, tarsi sutarties nė nereikėjo.
Prieš einant toliau
Kada pasirašei sutartį, kurios neprisimeni?
Kuriame sluoksnyje tu vis dar esi – ir kuriame jau ne?
Paveikslo simbolika
Užmerktos akys nereiškia ramybės: tai būsena, į kurią jau įžengta.
Šešiakampis ženklas kaktoje yra ir karūna, ir antspaudas – kažkas paženklinta, kažkas užbaigta.
Auksiniai laidai, įaugę į kūną, primena, kad procesas nėra vienkartinis – jis vyko ilgai, mažais, beveik nepastebimais žingsniais.
Skylantis veidas atskleidžia dvi eras vienoje akimirkoje: kairė pusė dar mena, kas buvo; dešinioji jau tampa forma, kuri to nebeatpažins.
Aplink plūduriuojantys permatomi langai ir švytintys fragmentai nieko negelbsti – jie stebi, registruoja, perrašo.
Sluoksnis po sluoksnio.
Koncepcinis ir tekstinis vystymas:
Claude / ChatGPT. Vaizdas: ChatGPT.



