Antrasis sapnas


Šventykloje, kurioje niekas neprašo ir niekas neatsako, kūnas paskutinį kartą guli žmogaus pavidalu.

Auksas tyliai aprėpia tai, kas dar buvo gyva; iš jo viršaus kyla viena vertikali, šalto spindesio gija – į tai, kas niekada negrįš tuo pačiu.

Virš jos atsiveria šviesos žiedai, lyg pati erdvė būtų pasiruošusi priimti tai, ką kūnas paleidžia. Tolumoje dar dega miesto žiburiai.

Civilizacija žino. Civilizacija tyli.

Paspausti ir peržiūrėti didesnį vaizdą