Vaizdai, tekstai ir meniniai tyrimai apie žmogų, technologijas ir aplinką

Dabartinė paroda: Abipus intelekto


Meniniai tyrinėjimai ir vaizdų kūrimo technikos

Šiame skyriuje kaupiamos vaizdų kūrimo technikos, gimstančios iš meninių eksperimentų su forma, struktūra, medžiagiškumu ir dirbtinio intelekto įrankiais.

Tai ne tik rezultatų galerija, bet ir kūrybinio proceso užrašai: kaip formuojasi stilius, kaip jis keičiamas, tikslinamas ir perkeliamas į skaitmeninį vaizdą.

„Sluoksniuotų plokštelių technika“ – tai vizualinės konstrukcijos metodas, kuriame formos kuriamos iš pailgų, sluoksniuotų modulių. Kiekviena didesnė plokštelė savyje turi mažesnę vidinę plokštelę, o joje – dar smulkesnę šviesos, spalvos, tekstūros ar duomenų juostą. Technika nėra naudojama kaip paviršiaus dekoras – ji tampa pačia vaizdo struktūrine logika, formuojančia figūras, veidus, architektūrą, peizažus, augal

„Organinė mozaikinė architektūra“ – tai vaizdo kūrimo technika, kuri natūralias, architektūrines ar figūrines formas paverčia tekančiomis, mozaiką primenančiomis struktūromis. Vaizdas nėra tiesiog padengiamas ornamentu: jo formos perkonstruojamos taip, tarsi būtų išaugusios iš lenktų keramikos, mineralų ir vitražo fragmentų.

„Glazūruota mozaika“ – tai labiau į medžiagiškumą orientuota organinės mozaikinės architektūros atšaka. Čia vaizdas formuojamas per blizgius keramikos paviršius, emalio tipo švytėjimą ir iškilusius mozaikos fragmentus. Vizualinis akcentas pasislenka nuo architektūros ir struktūros link taktilinio paviršiaus, šviesos atspindžių ir brangakmenį primenančio medžiaginio gilumo.

„Fraktalinės sandūros technika“ – tai vizualinės transformacijos metodas, kuriame objekto kraštai, spalvų perėjimai ir struktūrinės ribos perkonstruojamos kaip rekursyvios, fraktalus primenančios sistemos. Pagrindinė forma išlieka atpažįstama, tačiau jos kontūrai, gyslos ir pereinamosios zonos ima šakotis, riestis, skilti ir kartotis vis mažesniais masteliais. Technika ne „uždeda“ fraktalus ant vaizdo – ji leidžia pačiam vaizdui augti pagal fraktalinę logiką.

„Veidrodinių fragmentų rekonstrukcija“ – tai vaizdo kūrimo technika, kurioje objektas nėra tiesiog padengiamas veidrodiniu paviršiumi, bet vizualiai perstatomas iš atspindinčių fragmentų. Kiekvienas žiedlapis, lapas, figūra, objektas ar fono sritis rekonstruojama iš įterptų veidrodinių segmentų, kurie seka originalios formos natūralią anatomiją, ritmą ir spalvinę struktūrą.

„Lašo sklaidos technika“ – tai struktūrinio vaizdo kūrimo metodas, paremtas lašo, krentančio į paviršių ir išsisklaidančio į fragmentus, vizualine logika. Kiekviena forma konstruojama iš didesnių centrinių lašo žymių, mažesnių aplinkinių taškelių ir retų plonų organinių jungčių tarp jų. Vaizdas nėra tiesiog padengiamas taškymo efektu – jo formos, kontūrai, toniniai perėjimai ir judesio struktūra kuriami iš išsisklaidžiusių lašo fragmentų.


Fotografija

Čia bus pristatomos gyvosios gamtos fotografijos — augalai, žiedai, vabzdžiai ir kitos mažos aplinkos detalės. Tai ne tik gamtos stebėjimas, bet ir formų, spalvų, šviesos bei tekstūrų paieška, iš kurios vėliau gali gimti nauji meniniai tyrinėjimai.